KALNŲ KRIŠTOLAS
Kalnų krištolas - tai stambiakristalė kvarco atmaina, susidedanti iš silicio dioksido. Kalnų krištolas bespalvis, absoliučiai skaidrus mineralas. Kalnų krištolo kristalai dažniausiai būna šešiasienių prizmių formos, labai kieti. Pavadinimas kilo iš graikų kalbos „krystallos“ - ledas. Kalnų krištolas ne tik skaidrus ir tyras, bet ir šaltas. Palaikę rankose stiklą ir kalnų krištolą galime pajusti kuris iš jų akmuo. Stiklas greit įšyla, o kalnų krištolas išlieka ilgiau vėsus. Priglaudus prie skruosto pajusime šaltą malonų dilgtelėjimą. Taip galime atskirti krištolo falsifikatus.
Nepaprastas krištolo skaidrumas, didelis kietumas, tobula kristalo forma, o nupoliruoto – ir gebėjimas švytėti visomis vaivorykštės spalvomis nuo seniausių laikų domino žmoniją. Kalnų krištolą jau naudojo mezolito laikų žmonės. Kalnų krištolas buvo žinomas ir Senovės Romoje ir Graikijoje. Senovės Romos laikais jis į rinka patekdavo iš Alpių ir buvo vadinamas „suakmenėjusių ledu“. Romos aristokratės mėgo nešiotis kalnų krištolo rutuliukus vėsinančius rankas. Japonų siuvinėtojai kalnų krištolo rutuliukais vėsino rankas, kad prakaitas nesuteptų brangių siuvinių. Rytų tautos kalnų krištolą laikė kantrybės ir tobulumo akmeniu. Tibetiečiai juo gydydavo žaizdas. Iš kalnų krištolo magijos tikslams buvo šlifuojami skrituliai. Jais gydyti pilvo bei širdies skausmai. O gėrimas iš krištolinės taurės apsaugodavo nuo dantų skausmo. Laikomos burnoje kalnų krištolas slopina troškulį. Budistai jį laikė vienu iš septynių brangakmenių. Arabų keliautojas ir mokslininkas Al Birunijus rašė, kad kalnų krištolas pats vertingiausias iš visų brangakmenių tinkančių indų gamybai. Jo vertė apibūdinama skaidrumu ir panašumu į du gyvasties pradus – orą ir vandenį, jam būdingas oro švelnumas ir vandens švarumas.
ČAROITAS
Čaroito pavadinima kilo iš Čiaros upės, esančios Jakutijo Republikoje, Sibire , kur yra vienintelė šio mineralo radimvietė. Priklauso brangakmenių kategorijai, silikatų klasei, tai retas akmuo.
Čaroitas pasižymi stipriu organizmo energiją valančiu poveikiu, išklaido blogus prisiminimus, senas traumas tuo pačiu stiprindamas dvasią, nušviedamas naujus gyvenimo tikslus.
Gydymui, Čaroitas laikomas galingu asmens energiją ir galias stiprinančiu, įžeminančiu, valančiu ir paruošiančiu dvasiniam tobelėjimui akmeniu.
AMETISTAS
Senojoje Indijoje, ametistas sanskrito kalba vadintas CACUNDA- laimę nešantis. Šiuo brangakmeniu domėjosi ir šumerai (3000 m. pr. Kr.), tai rodo jų palikti įrašai molinėse lentelėse; jose rašoma, kad ametistas – „tai talismanas, suteikiantis meilę dovanojančiajam, net jei anksčiau moteris jautė meilę visai kitam asmeniui“. Šumerai ametistą vadina nemeilės, neištikimybės akmeniu, nes jis senąją meilę abejingumu pakeičiąs, o naujajai – širdį atveriąs. Todėl susižadėjusioms ir ištekėjusioms moterims ametisto reikia vengti.
Senovės Graikų kalboje, amethystos reiškia „nesvaiginantis“, savo magiškomis galiomis neleidžia apsvaigti nuo alkoholio, apsaugo nuo narkomanijos.
Jau žiloje senovėje buvo tikima, kad jame glūdi ypatingos galios, lemiančios sėkmę, gyvenimo pastovimą, apsaugančios nuo burtų, ligų, girtuoklystės ir blogų minčių, išlygina smulkias raukšles, naikina strazdanas, gydo nuo podagros. Nevaisingoms moterims šis akmuo padėdavo susilaukti motinystės džiaugsmo. Jei turite slaptų, „juodų“ nuodėmingų, piktų minčių, ametistas padės jums atsikratyti visos sielos bjaurasties. Ametistas suteikia ramybę, ypač jei kamuoja stresas, depresija, nepaaiškinamas liūdesys ar baimė.
Astrologai taip pat pripažįsta stiprų poveikį ametisto amuletui, kuris itin tinkąs Šaulio ženkle gimusiems, nes galįs padėti medžioklėje, varžybose, meilėje ir netgi darbe.
Romantišką legendą apie Ametistą pasakoja graikų filosofas ir mokslininkas, Aleksandro Makedoniečio auklėtinis Aristotelis. Gyvenusi labai nuostabi ir kukli miškų nimfa Ametisė. Vyno ir linksmybių dievas Dionisas pamatęs gražuolę ir užsidegęs nenumaldoma laukine aistra. Bet gražuolė visai nesižavėjo amžinai kauštelėjusiu gerbėju, nes mylėjo visad blaivų muzikantą, švelniai grojančiu fleita, piemenėlį Sirikosą. Įsižeidęs ir įkaušęs Dionisas supyko, kad ji drįso atstumti patį dievą, jis puolė vaikytis po pievas ir miškus, ir jau buvo besugriebiąs ją už rankų. Bet išsigandusi Ametisė kreipėsi pagalbos į medžioklės deivę Artemidę, kuri pavertusi ją violetinius miško katilėlius primenančius brangakmeniu ametistu. Susigėdęs ir sutrikęs Dionisas savo žvilgsniu suteikęs šiam brangakmeniui galią tramdyti žemas aistras ir apsaugoti nuo girtuoklystės.
Jei Jūs intuityviai pasirinksite šį akmenį, vadinasi, jau laikas keistis ir eiti nauju keliu.
ONIKSAS
Oniksas – tai vienas iš dvylikos brangakmenių,puošusių, o gal ir saugojusių, biblinio Vyriausijo šventiko krūtinės skydą – efudą.Oniksas yra pluoštinė chalcedoninė kvarco atmaina. Senovėje oniksu buvo vadinami visi lygiai dryžuoti chalcedonai arba kvarcai, vėliau - juodas chalcedonas. Vertingiausias oniksas yra su baltos ir juodos spalvos persisluoksniavimais. Pasitaiko oniksų su rudos, juodos ir baltos spalvų persisluoksniavimais. Stiprina regeneraciją, instinktus, laimės pojūtį, gelbsti nuo nemigos, padeda atsikratyti blogų įpročių, stiprina savikontrolę ir mažina stresą, malšina įvairius skausmus, stiprina imuninę sistemą, klausą.
Be to, oniksas padės atsikratyti niūrių, juodų minčių; praskaidrins mintis. Tai stiprus apsauginis akmuo, kuris suteikia psichologinio stabilumo, pusiausvyros, džiaugsmo, laimės ir įsitvirtinimo gyvenime talismanas. Jis padės nugalėti blogus įpročius, kontroliuoti savo emocijas, įkvepia kūrybai, padeda atsikratyti tinginystės, chroniško nuovargio ir ilgesio. Padeda žmonėms, kuriuos lengvai įtakoja kiti, išsiugdyti sveiką pasitikėjimą savimi ir kovoti už savo idėjas ir įsitikinimus. Jis skatina loginį, analitinį mąstymą ir realybės pojūtį. Geras - užsispyrusiems, skrupulingiems, tikslo siekiantiems ir pasitikintiems, bet tuo pačiu kūrybingiems arba gyvenantiems žaismingai žmonėms.
Oniksas koncentruoja savyje didžiulę jėgą, energiją. Tai ilgaamžiškumo akmuo. Kadaise vadintas “vadų akmeniu”, nes suteikia valdžią, didybę, galybę, aštrina protą, padeda atspėti priešų planus. Puikiai saugo nuo neigiamos energijos, nuo netikėtos mirties, pasikėsinimo į šeimininko gyvybę, nuo psichinių ir fizinių užpuolimų bei prakeikimų. Subalansuoja vyriškas ir moteriškas energijas, padeda suvaldyti aistras ir emocijas, gali būti naudojamas slopinti seksualinius troškimus. Patartina išbandyti tokią onikso savybę – prieš einant maudytis palaikyti jį kurį laiką maudymuisi paruoštame vandenyje. Po maudymosi pajusite ypatingą ramybę, atsipalaidavimą ir saugumo jausmą.
Jeigu dovanoti mylimajam, gali jus išskirti. Rizikinga, kai vyras dovanoja savo moteriai šį akmenį, tuomet suteikia jai galimybę “groti pirmu smuiku”. Apibendrinus, rizikinga šį akmenį dovanoti, nes jis paaštrina tarpusavio santykius arba apdovanotajam suteikia neribotą valdžią.
Oniksas išvertus iš graikų kalbos reikškia nagus. Pagal legendą, miegančiai Venerai Kupidonas nukirpo nagus, ir kadangi dieviškas dalykas negali prapulti, tie nukirpti nagai virto oniksais. Senovėje vadintas „vadų akmeniu“, didinančiu protinius sugebėjimus.
Stiprina ryžtą, ištvermą, padeda pergyventi sunkius periodus. Padeda žmonėms, kuriuos lengvai įtakoja kiti, išsiugdyti sveiką pasitikėjimą savimi ir kovoti už savo idėjas ir įsitikinimus. Padeda išgyventi meilės netektį, taip ir kitus senus prisirišimus. Jis skatina loginį, analitinį mąstymą ir realybės pojūtį, padeda tapti savo likimo šeimininiu. Stiprina regeneraciją, instinktus, laimės pojūtį, padeda nugalėti blogus įpročius. Gelbsti nuo nemigos, malšina įvairius skausmus, stiprina imuninę sistemą, klausą. Gydo odos ligas bei gerina jos būklę, taip pat yra susijęs su kaulais, kaulų čiulpais ir dantimis.
